ES kompetencija
Europos Sąjungos kompetencija apibrėžta ES Sutartyse (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2–6 straipsniuose).
Išimtinė kompetencija | Pasidalijamoji kompetencija | Kompetencija remti, koordinuoti arba papildyti valstybių narių veiksmus | Kompetencija imtis priemonių, kuriomis remdamosi ES valstybės narės privalo koordinuoti politiką | |||
|
|
Šių sričių teisiškai įpareigojančiais ES teisės aktais negali būti derinami nacionaliniai įstatymai ar kiti teisės aktai. |
Europos Sąjungos sutartimi ES taip pat suteikiama kompetencija apibrėžti ir įgyvendinti bendrąją užsienio ir saugumo politiką, įskaitant laipsnišką bendrosios gynybos politikos formavimą.
Pastaba. Daugumoje politikos sričių, kuriose ES gali veikti, Komisijai suteikti įgaliojimai teikti teisės aktų pasiūlymus. Tačiau kai kurių sričių politikoje – kaip antai bendrojoje užsienio ir saugumo – Komisija tokių įgaliojimų neturi.
ES kompetencija skirstoma į tris kategorijas:
- ES turi išimtinę kompetenciją (Sutarties dėl ES veikimo 3 straipsnis) (veikti gali tik ES)
- ES dalijasi kompetencija su valstybėmis narėmis (Sutarties dėl ES veikimo 4 straipsnis) (valstybės narės gali veikti tik tuo atveju, jei ES nusprendė nesiimti veiksmų)
- ES turi kompetenciją remti, koordinuoti arba papildyti valstybių narių veiksmus (Sutarties dėl ES veikimo 6 straipsnis) – ES negali priimti teisiškai privalomų šių sričių teisės aktų, kuriais būtų reikalaujama, kad valstybės narės derintų savo įstatymus ir kitus teisės aktus.
Pasidalijamoji kompetencija reiškia, kad ir ES, ir jos valstybės narės gali priimti teisiškai privalomus tam tikros srities aktus.
Tačiau valstybės narės gali tai daryti tik tuo atveju, jei ES nepasinaudojo savo kompetencija arba aiškiai nustojo ja naudotis.
NE, teisiškai privalomais šių sričių Sąjungos aktais negali būti derinami nacionaliniai įstatymai ar kiti teisės aktai.
Europos Komisijos įgaliojimai siūlyti Sąjungos teisės aktą
ES teisės aktai yra įstatymo galią turintys arba jos neturintys aktai, kuriuos priima ES institucijos.
ES institucijos gali priimti penkių rūšių teisės aktus.
Teisiškai privalomi aktai
- reglamentai
- direktyvos
- sprendimai
Neprivalomi teisės aktai
- rekomendacijos
- nuomonės
Daugiau informacijos rasite Sutarties dėl ES veikimo 288 straipsnyje.
ES teisėkūros procese Komisija teikia Sąjungos teisės akto pasiūlymą. Kad šis taptų teisės aktu, jį turi priimti teisės aktų leidėjas. Dauguma atvejų teisės aktų leidėjas yra Europos Parlamentas ir Taryba. Kai kuriais atvejais – tik vienas iš jų.
Piliečių iniciatyva Komisija raginama pasiūlyti teisės aktą. Jei Komisija nuspręs tai padaryti, kad pasiūlymas taptų teisės aktu, jį turės priimti teisės aktų leidėjas.
Daugiau informacijos apie ES sprendimų priėmimo tvarką rasite skyrelyje „Kaip priimami ES sprendimai“.
NE, pavyzdžiui, ES kompetencijai priklauso bendroji užsienio ir saugumo politika, bet Komisija neturi įgaliojimų siūlyti šios srities teisės aktų.
- Visais atvejais, kai ES teisės aktas priimamas taikant teisėkūros procedūrą (įprastą arba specialią), jei Sutartyse nenumatyta kitaip,
IR
- visais atvejais, kai Sutartyse aiškiai nustatyta, kad Komisija atsakinga už teisės akto siūlymą.
Tai standartinė sprendimų priėmimo procedūra, taikoma daugumai ES politikos sričių.
Ji dar vadinama bendro sprendimo procedūra, nes ją taikant reglamentus, direktyvas ar sprendimus bendrai priima Europos Parlamentas ir Taryba (žr. Sutarties dėl ES veikimo 294 straipsnį). Nė viena institucija (nei Europos Parlamentas, nei Taryba) negali teisės akto priimti viena.
Komisija atsakinga už teisės akto pasiūlymo teikimą Europos Parlamentui ir Tarybai.
Specialios teisėkūros procedūros taikomos tam tikrais Sutartyse aiškiai nurodytais atvejais, kai Europos Parlamentas priima reglamentą, direktyvą ar sprendimą dalyvaujant Tarybai arba tai daro Taryba dalyvaujant Europos Parlamentui (Sutarties dėl ES veikimo 289 straipsnio 2 dalis).
Specialios teisėkūros procedūros nevienodos – tai priklauso nuo klausimo.
Už teisės akto pasiūlymo pateikimą teisės aktų leidėjui (Europos Parlamentui ir Tarybai) atsakinga Komisija, išskyrus tuos atvejus, kai Sutartyse numatyta kitaip.
TAIP, jų priėmimo procedūra kiekvienu konkrečiu atveju apibrėžta Sutartyse.
Šie aktai priimami remiantis Komisijos pasiūlymu tik tuo atveju, kai tai numatyta Sutartyse.
Pirmiau pateiktas tekstas yra gairės, kurių paskirtis – padėti galimiems piliečių iniciatyvų organizatoriams. Europos Komisijos jis teisiškai neįpareigoja. Jis neišsamus ir nėra oficialus Sutarčių teksto aiškinimas.
