Šios Reglamento (ES) Nr. 2019/788 dėl Europos piliečių iniciatyvos (toliau – reglamentas) įgyvendinimo gairės ir rekomendacijos skirtos valstybių narių kompetentingoms institucijoms (ir parengtos iš dalies jų prašymu). Jos taikomos įvairiems piliečių iniciatyvos procedūros etapams, visų pirma susijusiems su pritarimo pareiškimų perdavimu ir tikrinimu. Taigi jos daugeliu aspektų bus naudingos ir organizatoriams.
Iš esmės šiose gairėse ir rekomendacijose paaiškinami arba atnaujinami neoficialiuose dokumentuose, rašytinėje korespondencijoje arba Europos piliečių iniciatyvos ekspertų grupės posėdžiuose Komisijos anksčiau pateikti patarimai. Jas ilgainiui gali reikėti peržiūrėti remiantis kompetentingų valstybių narių institucijų ir Komisijos jas įgyvendinant įgyta patirtimi.
Keitimasis informacija
Registracija
Komisija e. paštu informuoja valstybių narių valdžios institucijas apie pasiūlytų piliečių iniciatyvų registracijos prašymus, kuriuos ji priėmė arba atmetė.
Rinkimo laikotarpio pradžia
Kai organizatoriai praneša Komisijai rinkimo laikotarpio pradžios datą, Komisija apie ją e. paštu informuoja valstybių narių valdžios institucijas. Komisija taip pat nurodys rinkimo pradžios ir pabaigos datas viešame registre.
Pritarimo pareiškimų tikrinimas
Jei organizatoriai pateikia popierinių pritarimo pareiškimų tikrinimo prašymą nesinaudodami Komisijos keitimosi rinkmenomis paslauga, tą prašymą gavusi valstybės narės institucija turėtų nedelsdama apie tai informuoti Komisiją. Tuomet Komisija ta informacija pasidalins su kitų valstybių narių institucijomis. Jei organizatoriai naudojasi Komisijos teikiamomis perdavimo paslaugomis (keitimosi rinkmenomis paslauga), taikoma speciali procedūra, į kurią įtrauktas pranešimas, kaip nurodyta toliau 4 skirsnyje.
Teismo arba administracinis procesas
Valstybės narės turi nedelsdamos informuoti Komisiją apie bet kokį jų šalyje vykstantį su organizatoriais ir pritarimo pareiškimų tikrinimo procesu arba rezultatu susijusį teismo arba administracinį procesą. Tokiu atveju atidedamas duomenų centrinėje internetinėje rinkimo sistemoje sunaikinimas.
Komisijos ir valstybių narių institucijų ryšiai gali būti palaikomi e. paštu naudojantis Komisijos funkcinės e. pašto dėžutės adresu SG-ECI-EXPERT-GROUP@ec.europa.eu.
Pritarimo pareiškimų formos
Organizatoriai gali laisvai naudoti formas, jiems pateikiamas jų organizatoriaus paskyroje Komisijos interneto svetainėje, arba savo pačių remiantis reglamente nustatytais modeliais parengtas formas. Tokias formas organizatoriams gali pateikti ir valstybių narių institucijos, tačiau jas naudoti negali būti privaloma.
Visais atvejais popieriniams pritarimo pareiškimams rinkti naudojamos formos, kurios gali būti parengtos bet kuria oficialiąja ES kalba, turi atitikti reglamento III priede pateiktą modelį, į jas pagal III priedą (A arba B dalis) turi būti įtraukti duomenys, kurių reikalaujama kiekvienoje atitinkamoje valstybėje narėje, ir jose turi būti pateikta reikalaujama pagrindinė tokia kaip Europos piliečių iniciatyvų registre paskelbta informacija apie iniciatyvą.
Nors organizatorių parengtos formos turėtų visiškai atitikti III priede pateiktą modelį, jos gali būti iš dalies keičiamos – pridedamas iniciatyvos logotipas arba paveikslėlis.
Forma turėtų būti pateikta ant vieno lapo (tai gali būti ant abiejų pusių atspausdintas lapas), nes taip galima šiek tiek užtikrinti, kad pasirašantieji matys visą formą ir jos informaciją. Be to, pasirašantiesiems turėtų būti aišku prieš pasirašant formą, į kurią valstybę narę ji bus siunčiama. Tai turi būti jų pilietybės arba vienos iš jų pilietybių valstybė narė.
Formose turi būti atspindėta registruotos iniciatyvos apimtis (tiek registracijos, tiek dalinės registracijos atveju). Organizatoriams jų paskyrose Komisijos interneto svetainėje pateikiamose formose įtraukta reikiama informacija.
Popieriniams pritarimo pareiškimams rinkti organizatorių naudojamos formos turi atitikti reglamento III priede pateiktus modelius (žr. reglamento 9 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą). Valstybės narės institucija negali patvirtinti organizatorių sukurtų naujų formų. Jei kiltų abejonių dėl atitikties III priede pateiktam modeliui, valstybių narių institucijos prireikus gali kreiptis į Komisiją, kad ji tai patikrintų.
Formos netaikomos, kai pritarimas pareiškiamas internetu per centrinę internetinę rinkimo sistemą, naudojantis elektroninės atpažinties priemonėmis (eID) (žr. reglamento 9 straipsnio 2 dalies paskutinę pastraipą).
Pasirašiusieji
Pagal reglamento 2 straipsnį pasirašantieji, kurie turi būti Sąjungos piliečiai, turi būti sulaukę tokio amžiaus, kada galima balsuoti Europos Parlamento rinkimuose, arba bent 16 metų, priklausomai nuo atitinkamos valstybės narės sprendimo. Iš norinčiųjų paremti piliečių iniciatyvą negali būti reikalaujama turėti teisę balsuoti Europos Parlamento rinkimuose arba būti užsiregistravus juose balsuoti. Valstybės narės tik turi patikrinti, ar pasirašiusysis yra pakankamo amžiaus. Valstybės narės turi tikrinti savo piliečių pritarimo pareiškimus nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.
Kai valstybė narė nusprendžia sumažinti minimalų amžių, kurio sulaukus galima pritarti piliečių iniciatyvai, arba jei ji nusprendžia sumažinti minimalų amžių, kurio sulaukus galima balsuoti Europos Parlamento rinkimuose (dėl to sumažinamas ir minimalus amžius, kurio sulaukus galima pritarti piliečių iniciatyvai), apie šį pakeitimą, nurodydama jo taikymo datą, ji turi pranešti Komisijai. Pageidautina, kad toks pranešimas būtų pateiktas prieš tris mėnesius, kad Komisija ir organizatoriai galėtų pakeisti atitinkamas formas.
Informacijos apie duomenų reikalavimus pateikiama adresu https://citizens-initiative.europa.eu/data-requirements_lt
Pritarimo pareiškimų perdavimas tikrinti
Bendroji informacija
Organizatoriai kiekvienai valstybės narės institucijai gali pateikti tik vieną su viena iniciatyva susijusį prašymą patikrinti pritarimo pareiškimus. Jie gali tai daryti tik surinkę reglamente nustatytą minimalų pritarimo pareiškimų skaičių. Tuo pat metu jiems nebūtina pasiekti minimalios ribos konkrečioje valstybėje narėje, kad ta valstybė narė atliktų tikrinimą.
Komisija registre paskelbia rinkimo laikotarpio pabaigos datą (12 mėnesių nuo organizatorių nustatytos jų rinkimo pradžios datos). Nors rinkimo laikotarpis trunka 12 mėnesių, organizatoriai gali nuspręsti rinkimą baigti anksčiau (8 straipsnio 1 dalis). Tuomet organizatoriai per tris mėnesius nuo tos datos nacionalinėms institucijoms privalo pateikti savo tikrinimo prašymus.
Naudojantis centrine internetine rinkimo sistema surinktus pritarimo pareiškimus Komisija pateikia valstybių narių institucijoms naudodamasi keitimosi rinkmenomis sistema („S-CircaBC“).
Popierine forma surinkti pritarimo pareiškimai turi būti pateikiami atskirai popierine forma arba elektroniniu formatu (pvz., nuskenuoti PDF arba JPEG formatu). Organizatoriai gali nuspręsti juos pateikti naudodamiesi keitimosi rinkmenomis paslauga.
Internetu surinkti pritarimo pareiškimai turi būti pateikiami pirmiau minėtu elektroniniu formatu.
Nereikalaujama, kad organizatoriai kiekvienam pritarimo pareiškimui priskirtų numerį, bet jie gali nuspręsti tai padaryti.
Naudojimasis Komisijos keitimosi rinkmenomis paslauga (veikia naudojant sistemą „s-CircaBC“)
Kai organizatoriai naudojasi keitimosi rinkmenomis paslauga, taikomas 3 mėnesių terminas tikrinimo prašymui pateikti. Atkreipkite dėmesį į tai, kad organizatoriams inicijavus pateikimą, Komisijai gali prireikti iki penkių darbo dienų perdavimui baigti. Tikrinimo prašymo data turėtų būti laikoma diena, kurią organizatoriai paprašė pateikimo.
Kai tik Komisija užbaigia perdavimą ir rinkmenos yra sistemoje „S-CircaBC“, valstybės narės turi patikrinti, ar rinkmenos yra skaitomo formato, ir organizatoriams bei Komisijai patvirtinti, kad rinkmenos gautos tvarkingai. Gavimo patvirtinimas pateikiamas ir bet koks vėlesnis susirašinėjimas su organizatoriais vyksta nesinaudojant keitimosi rinkmenomis paslauga.
Negalima atmesti galimybės, kad organizatoriai, kurie naudojasi „S-CircaBC“ savo popierinės formos pritarimo pareiškimams pateikti, savo rinkmenas pateiks į ne tos valstybės narės aplanką sistemoje „S-CircaBC“. Kadangi Komisija prie juose esančių duomenų prieigos neturi, ji negalės to patikrinti. Jei rinkmenos užšifruotos valstybės narės, kuriai buvo norima pateikti pritarimo pareiškimus, viešuoju raktu, tas rinkmenas per klaidą gaunanti valstybė narė jų perskaityti negalės. Valstybės narės, kuriais rinkmenos perduotos per klaidą, institucija turės prie tų rinkmenų prieigą tik tuomet, jei rinkmenos bus dar ir klaidingai užšifruotos tos valstybės narės, kuriai jos buvo perduotos per klaidą, viešuoju raktu. Abiem atvejais valstybės narės institucija turi kuo greičiau pranešti organizatoriams ir Komisijai, taip pat organizatoriams pritarus pašalinti rinkmenas.
Valstybės narės su praktiniais nurodymais, kaip naudojantis keitimosi rinkmenomis paslauga vykdyti tikrinimo procesą, gali susipažinti saugioje tam skirtoje sistemos „S-CircaBC“ erdvėje.
Valstybių narių institucijoms primenama, kad:
- jos turi būti įdiegusios prieigos prie rinkmenų sistemoje „S-CircaBC“ raktų valdymo sistemą (įskaitant prieigą prie raktų turėti ir jais naudotis įgaliotų asmenų paskyrimą, versijų tvarkymą), kad būtų užtikrinta visų raktų apsauga nuo neteisėtos prieigos;
- jos turi atlikti „S-CircaBC“ procedūrų testus, kuriuos du kartus per metus organizuos Komisija, įskaitant raktų (ir jų versijų), naudotinų prieigai prie Komisijos arba organizatorių įkeltų rinkmenų, galiojimo testus;
- jos gaus automatinį pranešimą iš sistemos „S-CircaBC“, kai tik rinkmenos bus parengtos parsisiųsti. Tuomet jos turi užtikrinti, kad tikrinimo procesas būtų atliktas laikantis reglamente nustatyto tvarkaraščio.
Pritarimo pareiškimų tikrinimas
Per tris mėnesius nuo pritarimo pareiškimų gavimo valstybių narių institucijos, laikydamosi nacionalinės teisės aktų ir praktikos, turi atlikti tinkamus jų patikrinimus (12 straipsnio 4 dalis). Tuo pagrindu jos nustato ir patvirtina galiojančių pritarimo pareiškimų skaičių. Sertifikatas turi būti išduodamas nemokamai.
Valstybių narių institucijos privalo priimti pritarimo pareiškimus bet kuria oficialiąja ES kalba. Tačiau formoje nurodytas iniciatyvos turinys turi atitikti tekstą, paskelbtą Europos piliečių iniciatyvų registre atitinkama kalba.
Nereikalaujama, kad valstybių narių institucijos tikrintų popierine forma surinktų parašų autentiškumą, jos turi tikrinti tik pateiktų asmens duomenų nuoseklumą.
Atsižvelgiant į tai, kad tikrinimas turi teisinių pasekmių, kurios gali būti ginčijamos teismuose, svarbu, kad būtų įdiegtos tam tikros apsaugos priemonės, ypač kai taikomas atsitiktinės atrankos metodas.
- Imties dydis. Valstybių narių institucijos turėtų užtikrinti, kad jos pasirinktų statistiškai pagrįstą atsitiktinę imtį, t. y. imtį, kuri yra pakankamai didelė ir reprezentatyvi ir, kai taikoma, kuria atsižvelgiama į skirtingų lygių riziką (pvz., didesnę riziką pritarimo pareiškimų, surinktų tam tikru kanalu, atveju). Tam jos turėtų pasirinkti paklaidą ir pasikliovimo lygį, kuriais užtikrinama, kad rezultatai bus pakankamai tikslūs. Jos taip pat turėtų įvertinti, ar prieš imties ėmimą reikia sluoksniuoti tiriamąją visumą, pavyzdžiui, pagal galimus rinkimo būdus, ypač jei įtariama, kad tam tikros pritarimo pareiškimų partijos yra patikimos mažiau.
- Klaidingai neigiami rezultatai. Pritarimo pareiškimai neturėtų būti pripažįstami negaliojančiais dėl tam tikrų nedidelių klaidų ar pakeitimų, jei nėra sukčiavimo požymių arba įtarimų dėl sukčiavimo (pvz., pasirašiusysis tikrai padarė klaidą[1] arba praleido nežymią informaciją[2], ir dėl to nekyla abejonių dėl pritarimo pareiškimo autentiškumo arba neužkertamas kelias valdžios institucijoms nustatyti pasirašiusiojo tapatybės), arba jei po to, kai pasirašė iniciatyvą, pasirašiusysis pakeitė gyvenamąją vietą. Į tokias klaidas ar pakeitimus galima atsižvelgti manant, kad tam tikra pripažintų negaliojančiais pritarimo pareiškimų procentinė dalis iš tikrųjų yra galiojantys pritarimo pareiškimai. Jei tikrinimas automatizuotas, gali būti būtina atmestus pritarimo pareiškimus rankiniu būdu patikrinti dar kartą, kad būtų galima nustatyti tokius klaidingai neigiamus rezultatus.
- Abejotinų aplinkybių aiškinimas organizatorių naudai. Ekstrapoliuodamos imties rezultatus visai tiriamajai visumai, valstybių narių institucijos abejotinas aplinkybes turėtų aiškinti organizatorių naudai, ypač pasirinkdamos žemesnę pasikliovimo lygio ribą (t. y. intervalą, gautą prie rezultato pridėjus ir iš jo atėmus paklaidą).
Galima numatyti, kad tikrinant tam tikras skaičius pritarimo pareiškimų bus pripažinti negaliojančiais. Dėl to organizatoriams patariama surinkti gerokai daugiau pritarimo pareiškimų nei reikalaujamas vienas milijonas.
Jei aptinkami keli to paties pasirašiusiojo pritarimo pareiškimai, vienas iš jų turėtų būti laikomas galiojančiu, užuot visus juos pripažinus negaliojančiais.
Reglamente reikalaujama, kad valstybės narės tikrintų tik pasirašiusiųjų pateiktų duomenų nuoseklumą, o ne pasirašiusiųjų norą paremti iniciatyvą. Tai reiškia, kad paprastai turėtų pakakti to, kad pilietis užpildo pritarimo pareiškimo formą (popieriuje arba elektroniniu būdu), ir kad jis neturėtų būti raginamas veikti antrą kartą, pavyzdžiui, atsakydamas į (elektroninius) laiškus. Tačiau jei kompetentingai institucijai dėl pateiktų duomenų nenuoseklumo kyla pagrįstų abejonių dėl galimo sukčiavimo, dėl kurio pritarimo pareiškimai būtų pripažinti negaliojančiais, institucija gali atlikti papildomus patikrinimus, įskaitant (elektroninių) laiškų siuntimą atitinkamiems asmenims, kad patikrintų, ar pritarimo pareiškimus tikrai pateikė atitinkami asmenys, ar tai padarė neįgaliota trečioji šalis. Tokiu atveju teigiamas atsakymas gali „reabilituoti“ priešingu atveju negaliojantį pritarimo pareiškimą. Neigiamas atsakymas yra pakankama priežastis pripažinti pritarimo pareiškimą negaliojančiu. Jei pasirašiusysis nepateikia atsakymo, pritarimo pareiškimas, remiantis pirminiu duomenų nenuoseklumo vertinimu, turi būti pripažintas negaliojančiu.
Valstybės narės turi laikytis VI priede pateikto modelio (sertifikatas, kuriuo patvirtinamas surinktų pritarimo pareiškimų skaičius). Valstybėms narėms taip pat rekomenduojama pateikti papildomos informacijos apie taikytą tikrinimo metodą ir rezultatus. Ši papildoma informacija (pavyzdžiui, kai kurių pritarimo pareiškimų nepatvirtinimo priežastys ir galimos teisių gynimo priemonės) turi būti pateikta atskirame dokumente. Jei atlikus tikrinimą neproporcingai daug pritarimo pareiškimų pripažįstami negaliojančiais, valstybių narių valdžios institucijos raginamos VI priede arba papildomame dokumente nurodyti nustatytas problemas ir pažeidimus (tai gali būti, pavyzdžiui, keli to paties pasirašiusiojo pritarimo pareiškimai, tapatybės duomenų trūkumas ar kitos klaidos, dėl kurių valdžios institucijos negali nustatyti pasirašiusio asmens tapatybės, formoje pateiktų asmens duomenų nenuoseklumas, neįskaitomi popieriniai pareiškimai, sukčiavimo atvejai) ir prireikus atliktus papildomus patikrinimus. Valstybės narės taip pat raginamos informuoti Komisiją, kai jos patiria tokių problemų, kad būtų lengviau dalytis gerąja patirtimi ir ateityje persvarstyti šias gaires.
Nacionaliniai informacijos centrai
Kiekviena valstybė narė privalo įsteigti vieną ar daugiau informacijos centrų, kurie organizatorių grupėms teiktų su Europos piliečių iniciatyvos teisiniu pagrindu ir praktiniais aspektais susijusią informaciją ir pagalbą, be kita ko:
- teiktų su tvirtinimo ir tikrinimo procedūromis susijusią informaciją ir gaires;
- teiktų informaciją arba nukreiptų į valdžios institucijas, kurios gali suteikti informacijos apie taikomą nacionalinę teisę, įskaitant informaciją apie juridinių subjektų steigimą;
- teiktų informaciją arba nukreiptų į valdžios institucijas, kurios gali suteikti informacijos apie duomenų apsaugą.
Bendradarbiaudami su Komisija ir jos atstovybėmis, informacijos centrai taip pat turėtų prisidėti prie informuotumo apie Europos piliečių iniciatyvą didinimo. Informacijos centrai raginami naudotis Komisijos visomis oficialiosiomis ES kalbomis Europos piliečių iniciatyvos svetainėje (https://citizens-initiative.europa.eu/spread-word/communication-material_lt) pateikiama medžiaga.
[1] Pavyzdžiui, pasirašiusysis nurodė numerį, atitinkantį tapatybės dokumentą, kuris skiriasi nuo nurodyto dokumento (pvz., užuot nurodęs asmens tapatybės kortelės numerį, nurodė paso numerį).
[2] Pavyzdžiui, nurodė namo numerį arba pašto kodą, kai reikia nurodyti adresą.
