Pateikimas ir nagrinėjimas
Iniciatyva „Minority SafePack“ – milijonas parašų už įvairovę Europoje“, sulaukusi 1 123 422 pritarimo pareiškimų, 2020 m. sausio 10 d. buvo pateikta Europos Komisijai. Žr. pranešimą spaudai.
2020 m. vasario 5 d. iniciatyvos organizatoriai susitiko su už vertybes ir skaidrumą atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Věra Jourová ir už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakinga Komisijos nare Mariya Gabriel.
2020 m. spalio 15 d. Europos Parlamente įvyko viešasis klausymas. Žr. pranešimą spaudai.
2020 m. gruodžio 14 d. iniciatyva buvo aptarta Europos Parlamento plenarinėje sesijoje. 2020 m. gruodžio 17 d. priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas išreiškė pritarimą šiai iniciatyvai. Žr. Europos Parlamento pranešimą spaudai.
2021 m. sausio 14 d. Komisija priėmė komunikatą, kuriame išdėstyta, kaip esamais ir neseniai priimtais ES teisės aktais remiami įvairūs iniciatyvos „Minority SafePack“ aspektai. Atsakyme nurodyti tolesni veiksmai. Žr. pranešimą spaudai.
Europos Komisijos atsakymas ir tolesni veiksmai
Oficialus dokumentas
Pagrindinės komunikato išvados
Įtrauktis ir pagarba didelei Europos kultūros įvairovei yra vienas iš Europos Komisijos prioritetų ir tikslų. Per metus, praėjusius nuo iniciatyvos pateikimo 2013 m., imtasi įvairių priemonių, susijusių su keliais iniciatyvos pasiūlymų aspektais. Komunikate kiekvienas iš devynių atskirų pasiūlymų vertinamas atsižvelgiant į jo privalumus ir vadovaujantis subsidiarumo bei proporcingumo principais. Nors jokių kitų teisės aktų nesiūloma, visapusiškas jau priimtų teisės aktų ir politikos įgyvendinimas suteikia svarbių priemonių siekti iniciatyvos tikslų.
Tolesni veiksmai
Komisija stebi, kaip įgyvendinamos kelios su piliečių iniciatyva „Minority SafePack“ tiesiogiai susijusios ES iniciatyvos, priimtos prieš pateikiant pirmiau minėtą iniciatyvą. Be to, ji toliau vykdo politikos veiksmus šiose srityse. Pavyzdžiui,
- Komisija įgyvendina kultūros ir švietimo sričių finansavimo programas (visų pirma programą „Erasmus+“), kurios yra visiškai prieinamos mažoms regioninių ar mažumų kalbų bendruomenėms. Keli regioninių ir mažumų kalbų propagavimo projektų, finansuojamų pagal programas „Erasmus+“ ir „Kūrybiška Europa“, pavyzdžiai pateikiami 2024 m. leidinyje „Kalbų įvairovė Europos Sąjungoje“.
- Kalbant apie ES finansavimo taisykles plačiau, Komisija užtikrino, kad būtų kuo geriau laikomasi pagrindinių teisių ES fonduose. Bendrųjų nuostatų reglamente (BNR), kuriuo nustatomos 2021–2027 m. biudžeto taisyklės, nustatyta „reikiama sąlyga“, pagal kurią valstybės narės, mokėdamos ES lėšas, kurioms taikomas BNR, turi užtikrinti, kad būtų laikomasi Pagrindinių teisių chartijos ir nediskriminavimo principo. Jomis ir toliau bus remiama socialinė ir ekonominė integracija, įskaitant marginalizuotų bendruomenių ir pažeidžiamų grupių (be kita ko, etninių mažumų), integraciją pagal Komisijos ir valstybių narių nustatytus prioritetus ir poreikius.
- Kalbant apie mokslinių tyrimų galimybes, dabartinė bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ (2021–2027 m.) ir jos įgyvendinimo programos (visų pirma pagal 2 veiksmų grupę „Kultūra, kūrybiška ir įtrauki visuomenė“) teikia mokslinių tyrimų galimybių, susijusių su kultūrų ir kalbų įvairove Europoje. Nacionalinių mažumų arba kultūrų ir kalbų įvairovės moksliniai tyrimai gali būti atliekami remiantis skirtingomis perspektyvomis ir taikant skirtingų socialinių ir humanitarinių mokslų metodiką. Kalbų įvairovės mokslinių tyrimų galimybės bus siūlomos visą programos „Europos horizontas“ įgyvendinimo laikotarpį, t. y. pagal 2025–2027 m. darbo programas.
- Kalbant apie iniciatyvos pasiūlymus, susijusius su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis, visų pirma – užtikrinti laisvę teikti paslaugas ir gauti audiovizualinį turinį regionuose, kuriuose gyvena tautinės mažumos, Komisija stebi, kaip taikoma Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva (Direktyva 2010/13/ES, AŽPD) ir ypač – Europos kūrinių populiarinimo taisyklės. 2024 m. sausio mėn. paskelbta 2019–2022 m. AŽPD taikymo ataskaita. Joje patvirtinta, kad AŽPD tebėra esminė priemonė, kuria reglamentuojamas visos audiovizualinės žiniasklaidos nacionalinių teisės aktų koordinavimas Sąjungos mastu ir kad kilmės šalies principas sudarė palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam televizijos kanalų ir užsakomųjų vaizdo paslaugų transliavimui. 2024 m. birželio mėn. paskelbta 2020–2021 m. Europos kūrinių populiarinimo taisyklių taikymo ataskaita. Valstybės narės laipsniškai pradėjo taikyti naujas taisykles, pagal kurias reikalaujama, kad užsakomųjų paslaugų teikėjai į savo katalogus įtrauktų bent 30 proc. Europos kūrinių, taip aktyviai prisidėdamos prie tikslo skatinti kultūrų įvairovę Sąjungoje.
- Dėl iniciatyvos pasiūlymų, susijusių su geografiniu blokavimu, Komisija, atsižvelgdama į pirmąją trumpojo laikotarpio Geografinio blokavimo reglamento peržiūrą, 2021 ir 2022 m. surengė dialogą su audiovizualiniu sektoriumi, kad susitartų dėl konkrečių veiksmų audiovizualinio turinio prieinamumui ir prieigai prie jo visoje ES gerinti. 2022 m. gruodžio 6 d. įvyko galutinis dialogo posėdis. Daugiau informacijos galima rasti pranešime apie renginį. Komisija dialogo rezultatus pristatė 2024 m. Geografinio blokavimo reglamento įgyvendinimo pažangos vertinimo ataskaitoje.
- Skatindama kalbų įvairovę regioninių ir mažumų kalbų srityje, Komisija toliau plėtoja bendradarbiavimą su Europos Tarybos Europos šiuolaikinių kalbų centru (ECML). 2023 m. lapkričio mėn. kartu su ECML buvo surengtas kolokviumas dėl paramos regioninėms ir mažumų kalboms stiprinimo daugiakalbėje aplinkoje. Siekiant sukurti geriausios praktikos sąvadą, rengiami išsamūs atvejų tyrimai.
- Be to, Europos kalbų dienos arba Europos mokyklinio ugdymo platformos kontekste skatinama kalbų įvairovė Europoje, įskaitant regionines ir mažumų kalbas. 2024 m. Europos kalbų dieną pristatyti ir aptarti naujausios „Eurobarometro“ apklausos „Europiečiai ir jų kalbos“ rezultatai. Paminėtina, kad 85 proc. Europos piliečių manė, kad regioninės ir mažumų kalbos turėtų būti saugomos.
Kita informacija
2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu (byla T-158/21) Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Bendrasis Teismas atmetė iniciatyvos „Minority SafePack“ organizatorių grupės prašymą panaikinti Komisijos komunikatą C(2021) 171. Teismas nusprendė, kad Komisija nepadarė teisės klaidos ir nepažeidė savo pareigos pateikti pakankamus motyvus savo komunikate, kuriame Komisija nurodė, kad šiame etape nereikia jokių papildomų teisės aktų, kad būtų pasiekti EPI tikslai.
Daugiau informacijos apie teismo sprendimą pateikiama pranešime spaudai
2023 m. sausio 21 d. organizatoriai dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą Teisingumo Teismui.